Ne paslaptis, jog šiuo metu vestuviniai žiedai yra savaime suprantama santuokos ceremonijos dalis. Tačiau ar kada susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija bei kaip atrodė pirmieji sužadėtuvių ar vestuviniai žiedai? Jei ne, tuomet šis straipsnis kaip tik jums – čia peržvelgsime šių papuošalų istoriją bei išsiaiškinsime, kokie jie buvo senovėje ir kokie yra šiomis dienomis.
Vestuvinių žiedų istorija – kada jie atsirado?
Nors oficialių dokumentų, kur būtų užfiksuoti pirmieji sužadėtuvių žiedai ar vestuviniai žiedai, nėra, tačiau manoma, jog šių papuošalų ištakos siekia senovės Egiptą. Galbūt nustebsite, tačiau būtent iš čia yra kilusi tradicija žiedus mūvėti ant ketvirtojo kairės rankos piršto, kadangi buvo manoma, jog šiame piršte yra „meilės vena“, tekanti tiesiai į širdį.
Rato forma, kuria pasižymi žiedai, atspindėjo egiptiečių kultūrą ir tikėjimą, kad siela gyvuoja amžinai, o taip pat ir simbolizavo saulę bei mėnulį, kuriuos egiptiečiai garbino. Na, o tuščia ertmė, esanti žiedo viduryje, reiškė „vartus į nežinomybę“. Itin plačiai žinomi senovės Egipto Ouroboro žiedai, kuriais buvo vaizduojama gyvatė, ryjanti savo uodegą. Tai — amžino ciklo simbolis.
Tačiau kaip ši tradicija, gyvavusi tik Egipte, spėjo išplisti visame pasaulyje? Ogi atsakymas gana paprastas — Aleksandrui Makedoniečiui užkariavus Egiptą, graikai ir romėnai taip pat perėmė šį paprotį bei pradėjo dovanoti žiedus savo mylimiems žmonėms kaip įsipareigojimo ir ištikimybės ženklą. Taip žiedai pradėti naudoti santuokos ceremonijose.
Ar vestuviniai žiedai visuomet buvo meilės simbolis?
Santuoka šiandieniniame pasaulyje – tai amžinos meilės ir ištikimybės priesaika vienas kitam. Kaip bebūtų, taip buvo ne visuomet. Anksčiau santuoka įprastai buvo laikoma verslo sandoriu arba dviejų šeimų apsikeitimu. Tai nebuvo oficiali ceremonija, todėl ji retai reikalaudavo kažkokių dokumentų, liudytojų ar net žiedų.
Tik nuo XII a. krikščionių bažnyčia priėmė nutarimą, jog santuoka – tai šventas sakramentas, kuriam reikalinga oficiali ceremonija, įskaitant ir žiedo užmovimą. Visgi, net ir tada žiedas neturėjo tokios pat prasmės, kaip dabar, ir jį įprastai nešiodavo tik moteris. Tokiu būdu vyras galėdavo įrodyti savo vertę ir būdavo išreikštas teisinis įsipareigojimas. Papuošalas buvo tarsi įrodymas, jog moteriai yra suteikta teisė patekti į vyro namus.
Kaip keitėsi žiedų dizainas?
Natūralu, jog viduramžiais žiedai būdavo kur kas paprastesnio dizaino. Kadangi tuo metu daugelis žmonių gyveno nepritekliuje ir negalėdavo sau leisti žiedų, kurie pasižymėtų išskirtiniais dizainais arba būtų puošti brangakmeniais, vyravo itin paprasti, minimalistinio stiliaus žiedai be jokių brangakmenių, graviravimų ar kitų papuošimų. Be to, dažniausiai taupymo sumetimais būdavo pasirenkamas tik vienas žiedas, o ne atskiri du: sužadėtuvių ir vestuvių. Vestuviniai žiedai pradėti plačiai naudoti XVII a., tačiau tik aukštuomenės gretose.
Antrasis pasaulinis karas taip pat lėmė tam tikrus pasikeitimus šių papuošalų rinkoje. Sužadėtuvių žiedai itin paplito, kadangi kariškiai juos įteikdavo savo mylimosioms kaip pažadą grįžti ir susituokti, karui pasibaigus. Įdomu, jog karo metais vyrai taip pat ėmė nešioti vestuvinius žiedus, kadangi būtent jie primindavo apie namuose likusias mylimąsias. Nuo to laiko tiek sužadėtuvių, tiek vestuviniai žiedai itin išpopuliarėjo, deimantų paklausa sparčiai išaugo. Šie papuošalai tapo puiki priemonė išreikšti savo meilę ir atsidavimą antrai pusei.
Dabar galima rasti pačių įvairiausių sužadėtuvių ir vestuvinių žiedų: nuo minimalistinių, pagamintų iš aukso ar net platinos, iki puoštų aukščiausios kokybės, įvairių dydžių deimantais. Neretai jie yra ir graviruojami, taip juos paverčiant dar asmeniškesniu ir brangesniu papuošalu. Pasirinkimas – tikrai didelis, todėl kiekvienas nesunkiai ras sau labiausiai patinkantį žiedą!