Dažniausiai kalbėdami neišskiriame papuošalo pagal tam tikras jam būdingas savybes, o tiesiog sakome „auksinis“. Tačiau žvalgydamiesi po fizines ar internetines juvelyrinių dirbinių parduotuves matome kur kas platesnę jų paletę ir šių papuošalų neapibūdintume tik vienu žodžiu, tiesa? Akį traukia balto aukso papuošalai, klasika žavi geltono aukso dirbiniai, o norinčių išskirtinumo žvilgsnius traukia raudono / rožinio aukso papuošalai. Negana to, jie skiriasi ir dar vienu labai reikšmingu parametru – praba. Tad kaip patikrinti auksą ir ką reikia žinoti apie jo prabą bei spalvas.


Praba - tai santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje. Lietuvoje prabas ir prabavimą apibrėžia įstatymas, o tauriųjų metalų ir jų gaminių priežiūra bei aukso prabos tikrinimas, remiantis šiuo įstatymu, atliekamas Lietuvos prabavimo rūmuose. Aukso prabą tikrina ir nustato tik patyrę specialistai. Lietuvos valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, kurie patvirtina tauriojo metalo prabą, yra šie:


Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – Lietuvos Respublikos nustatytas ženklas, kuris patvirtina, kad jį turintis gaminys yra Lietuvos prabavimo rūmų patikrintas ir paženklintas ir atitinka ženkle arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.
Nustatytas aukso prabos žymėjimas yra 375, 585, 750, 916 ir 999. Tai atitinka 9, 14, 18, 22 ir 24 karatines prabas. Pavyzdžiui, žymėjimas aukso praba 750 parodo, kad gaminyje yra ne mažiau 75% gryno aukso, likusioji dalis - įvairios priemaišos. Kuo praba didesnė, tuo lydinyje daugiau aukso, todėl ir juvelyrinis dirbinys kainuoja daugiau. Brangiausia praba yra 999, nes tokiame lydinyje yra 99% aukso, tačiau papuošalai dažniausiai gaminami iš 585 ir 750 aukso prabos. Taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, 999 prabos grynasis auksas yra minkštas, iš tokio pagaminti papuošalai būtų labai imlūs deformacijoms. Dėl šios priežasties auksui į draugiją imami kiti metalai, pavyzdžiui, varis, platina, ir jie sumaišomi.
Aukso praba žymima ant juvelyrinio dirbinio, mažiausiai matomoje vietoje. Renkantis auksinį papuošalą taip pat reikėtų nuspręsti kokios spalvos auksą naudoti. Galimas kelių aukso spalvų derinimas. Šiuo metu populiariausios aukso spalvos - raudona, geltona ir balta.
Natūrali aukso spalva yra geltona, tad aukso spalvą lemia pridėtiniai metalai.


Aukso spalva pagal prabą

Baltas auksas yra geltono aukso ir balto metalo, tokio kaip paladis, lydinys bei yra padengtas rodžiu. Rodis yra vienas rečiausių ir vertingiausių tauriųjų metalų. Jis nerūdija ir nesioksiduoja. Rodis už auksą kainuoja maždaug 8 kartus daugiau. Būtent rodis baltą auksą padaro baltu. Kuo didesnė balto aukso praba tuo juvelyrinis dirbinys yra ryškesnis.

Raudonas auksas yra su rausvu atspalviu. Tai vario ir aukso lydinys, su šiek tiek sidabro aukso spalvai pašviesinti. Kuo daugiau vario lydinyje, tuo intensyvesnis raudonas atspalvis. Praba / Karatai lemia aukso spalvos intensyvumą - kuo daugiau karatų, tuo ryškesnės spalvos juvelyrinis dirbinys, tuo platesnis tampa spalvų pasirinkimas.

Auksinių papuošalų gausoje netruksite pastebėti ir tai, jog egzistuoja ne tik šios trys griežtai apibrėžtos spalvos: geltona, balta ir raudona, tačiau ir daugybė jų atspalvių. Pavyzdžiui, lydinyje daugiau vario turintis dirbinys bus intensyvesnės raudonos spalvos, o jei į lydinį įmaišyta daugiau sidabro, raudona spalva švelnėja ir yra ne tokia intensyvi. Neretai papuošalai net pavadinami rožinio aukso dirbiniais. Kartais iš nežinojimo spalvų skirtumai susiejami su kokybe, esą blankesnio atspalvio juvelyrinis dirbinys yra prastesnės kokybės. Tačiau tai – klaidinga pozicija, nes aukso vertė ir atspalvis su kokybe visiškai nesusijęs.

Aukso kainos spalva nelemia, lemia tik praba.